- apyūšris
- apýūšris sm. (1) Štk apyaušris, laikas prieš aušrą: Atėjo apýūšris, man bedirbant J. Mums atsikėlus, jau buvo apýūšris Grg. Vyrai apýūšriu pavalgė pusrytę Sr. Į turgų reikės apýūšriais išvažiuoti Slnt. Aš atsikėliau šiandien apyūšriais J.
Dictionary of the Lithuanian Language.